KRISTAUS KRIKŠTAS

Pirmasis skaitinys (Iz 42, 1–4. 6–7)

Štai ką sako Viešpats:
„Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktinis, kuriuo aš gėriuosi. Suteikiau jam savo dvasios, kad neštų tautoms teisingumą. Jis nerėks, nekels triukšmo, ir gatvėje nesigirdės jo balso. Jis nenulauš palinkusios nendrės, neužgesins rusenančio dagčio; jis ištikimai neš teisybę. Jisai nenuvargs, nepails, kol žemėje įkurs teisingumą. Ir lauks jo nurodymų salos.
Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisingumui, paimsiu tave už rankos ir ginsiu. Tave padarysiu sandora tautai, šviesa
pagonims – neregių akims atverti, belaisviams iš kalėjimo išvesti, tamsiojoje sėdintiems suimtiesiems paleisti“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 28, 1a ir 2. 3ac–4. 3b ir 9b–10)

  1. Viešpats laimins savo tautą, teiks jai ramybę.

Jūs, Dievo sūnūs, šlovinkit Viešpatį,
šlovinkit Dievo didingąjį vardą,
garbinkit jį iškilmingai. – P.

Virš vandenų pasigirsta Viešpaties balsas!
Viešpats viršum vandenynų plačiųjų!
Viešpaties balsas galingas!
Skardus Viešpaties balsas! – P.

Dievo didybė sugriaudžia!
Ir jo šventovėj – „Šlovė!“ visi šaukia.
Viešpaties sostas virš tvano,
jis viešpataus kaip Valdovas per amžius. – P.

Antrasis skaitinys (Apd 10, 34–38)

Atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų, aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios
tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.
Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė taiką. Šitas yra visų Viešpats. Jūs žinote, kas yra
įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį
patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas
buvo su juo“.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mk 9, 7)

  1. Aleliuja. – Atsivėrė dangus, ir nuskambėjo Tėvo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ – P. Aleliuja.

Atliepiamoji psalmė (Iz 12, 2–6)

  1. – Džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų.

Štai mane gelbėja Dievas;
juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė –
jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamies semsite vandenį
iš versmių išganingų. – P.

Dėkokite Viešpačiui!
Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms didingus jo darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą! – P.

Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauki, krykštauki, Sione, –
didis tavyje Izraelio Šventasis. – P.

Antrasis skaitinys (1 Jn 5, 1–9)

Mylimieji!
Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Dievą Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį. Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdome. Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs.
Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?!
Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa.
Mat yra trys liudytojai: Dvasia, vanduo ir kraujas, ir šie trys sutaria.
Jeigu priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas didesnis. O Dievo liudijimas toksai: jis yra paliudijęs apie savo Sūnų.

Posmelis prieš evangeliją (plg. Jn 1, 29)

Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ – P. Aleliuja.

*** (Evangelija ABC ir KV ta pati)

Evangelija (Mk 1, 7–11)

Jonas skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.
Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriant dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“.