Ligonių patepimas

Gydantis Dievo veikimas šiandien

Ligonių patepimas kartais klaidingai vadinamas Paskutiniuoju patepimu. Klaidingai, nes šis sakramentas nėra atsisveikinimas su gyvenimu. Priešingai, prašome Dievo malonės – jeigu tokia būtų Jo valia, kad žmogus kuo greičiau pasveiktų, kad Dievas jį sustiprintų jo ligoje ir silpnume. Per šį sakramentą krikščionis, vienydamasis su Jėzaus Kančia ant kryžiaus, įsijungia į Dievo išgelbėjimo planą.

Esminė šio sakramento apeiga yra ligonio kaktos ir rankų patepimas aliejumi, kunigui kalbant maldą, kurioje prašoma ypatingos šio sakramento malonės. Patepimas reiškia Krikštu patepto krikščionio sustiprinimą kovoje su liga, skausmu, išbandymais, primena išrinkimą, paskyrimą būti Dievo Karalystės dalyviu.

Laukiant kunigo Ligonių patepimo sakramentui suteikti, reikia pasiruošti: ant baltai užtiesto stalo pastatomas kryžius ir dvi žvakės (netinka spalvotos dekoratyvinės žvakės), padedama stiklinė vandens, valgomasis šaukštas ir du gabalėliai vatos ant lėkštelės.

Vidinės nuostatos, būtinos šiam sakramentui priimti:

Troškimas savo kančią išgyventi su Jėzumi, susivienyti su Jo Kančia ant kryžiaus prašant sau ir kitiems žmonėms išganymo bei kitų reikalingų malonių.

Atsidavimas Dievo valiai ir pasitikėjimas, kad Dievas, jei norės, galės grąžinti sveikatą arba suteiks pajėgumo iškęsti savo kentėjimus.

Dvasiniai Ligonių patepimo vaisiai:

  • Ligonio suvienijimas su Kristaus Kančia jo paties ir visos Bažnyčios labui.
  • Paguoda, ramybė, pasitikėjimas ir drąsa krikščioniškai iškęsti ligos ar senatvės kentėjimus.
  • Šiuo sakramentu skatinama atgailos dvasia, pasirengiama labiau priimti patį Viešpatį.
  • Sveikatos atgavimas ar pagerėjimas, jeigu tai naudinga sielos išganymui.
  • Nuodėmių atleidimas, jei ligonis jo negalėjo gauti Atgailos sakramentu.
  • Parengimas pereiti į amžinąjį gyvenimą.