Procesijos

Žmogaus gyvenimas yra nuolatinė kelionė. Žmogus nuolat eina į priekį: į naują dieną, naujus iššūkius, naujus vargus ir džiaugsmus. Viskas žmogaus gyvenime yra dinamiška. Žmogus auga arba degraduoja, bet nestovi vietoje, vis stengiasi pasiekti naujus tikslus. Taip vyksta todėl, kad žmogaus prigimtyje yra įrašytas poreikis siekti aukščiausiojo tikslo, tai yra Dievo, ‒ į jį yra kviečiami visi žmonės (žr. KBK 1878).

Tas dinamiškumas pasireiškia ir mūsų pamaldume. Būtent iš dinamiškumo kyla eucharistinės procesijos. Dalyvaudami procesijoje ne tik siela, bet ir kūnu, visu savimi išreiškiame savo tikėjimą, kad Dievas yra su mumis, ir savo norą gyvenimo kelią nueiti kartu su Viešpačiu. Taip procesijos tampa mūsų tikėjimo liudijimu.

Žodis procesija kilo iš lotynų kalbos žodžio procedere, kuris reiškia „eiti, žygiuoti pirmyn, į priekį“. Procesija ‒ tai pamaldumo išraiška ir dvasinės kelionės simbolis. Kartu tai bendruomeninis ritualas. Procesijoje eina ne vienas žmogus, o visa susirinkusi Bažnyčios bendruomenė. Procesiją kuria tam tikros apeigos, maldos ir giesmės.

Katalikų Bažnyčioje yra:

PROCESIJOS ŠV. MIŠIŲ METU:

įžanginė procesija ‒ kunigas (-ai) su patarnautojais iškilmingai ateina prie altoriaus aukoti šv. Mišių;

procesija su Evangelijos knyga – prieš skaitydamas Evangeliją kunigas arba diakonas iškilmingai atneša Evangelijos knygą, lydint patarnautojams su žvakėmis, o jei numatyta smilkyti – ir su smilkytuvu;

atnašų procesijasavo dalyvavimą tikintieji išreiškia atnašomis: duonos ir vyno – Mišioms laikyti arba kitokių aukų – Bažnyčiai ir vargšams išlaikyti;

Komunijos procesija – procesijos būdu tikintieji eina priimti Komunijos;

– procesijos, primenančios Išganymo įvykius: Grabnyčių procesija su žvakėmis, Verbų procesija, Didžiojo penktadienio Kryžiaus garbinimo procesija, procesija į Kristaus kapą, Velykų procesija, Šeštinių procesija, Sekminių procesija ir Devintinių procesija su altorėliais.

Dalyvaudami Grabnyčių procesijoje su žvakėmis susitinkame su ateinančiu Kristumi, kuris aplanko savo tautą.

Dalyvaudami Verbų procesijoje prisimename Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę, kur turės mirti ir prisikels, ir su tikėjimu žengiame paskui Jį kančios ir kryžiaus keliu, kad, malonės remiami, gautume dalį ir Jo prisikėlime bei amžinajame gyvenime.

Didįjį penktadienį iškilminga procesija pagerbiame Kristaus Auką ant kryžiaus ir Jo išganingą Kančią.

Dalyvaudami Velykų procesijoje išreiškiame savo tikėjimą Jėzaus prisikėlimu. Velykų procesija, dar kitaip vadinama Rezurekcija (iš lot. resurrectio – atsikelti, prisikelti iš numirusiųjų), savo istorijos pradžioje buvo einama per kapines šalia bažnyčios kaip Kristaus prisikėlimo ir mirties nugalėjimo skelbimas visiems mirusiesiems.

Dalyvaudami Šeštinių procesijoje mes drauge su apaštalais palydime dangun žengiantį Atpirkėją.

Dalyvaudami Sekminių procesijoje su Švč. Jėzaus Motina ir mokiniais išgyvename Šventosios Dvasios atėjimą.

Dalyvaudami Devintinių procesijoje pagerbiame Eucharistinį Jėzų kaip dieviškąjį Mokytoją, Stebukladarį, Eucharistijos Įsteigėją ir mūsų antgamtinio gyvenimo Šaltinį. Ši procesija keturis kartus sustoja prie papuoštų altorėlių, kur yra skaitomos ar giedamos keturios Evangelijos ištraukos: Mt 5, 1‒12a; Mk 8, 1‒9; Lk 22, 14‒20 ir Jn 15, 4‒14.

Taip pat yra įprasta daryti procesiją atlaidų dieną. Tuomet dalyvaudami šioje procesijoje garbiname Dievą pagerbdami Jo šventąjį.