Žiogeliai

Ten, kur nedidelė upelė Mašnyčia įteka į Nemuną, senasis Nemunas iš savo glėbio nepaleidžia kaimo muzikaliai švelniai skambančiu pavadinimu – Žiogeliai. Pirmą kartą vardas paminėtas 1784 metais. Tai savitas, labai kompaktiškas, tarp miškų kupetiniu būdu išsidėstęs nedidelis kaimas, kuriame yra tik šešiolika sodybų. Retai pasitaikantis toks sodybų išsidėstymas paskatino kaimą paskelbti etnokultūriniu architektūros draustiniu. Seniau kaimas pasižymėjo miškakirčiais, sakintojais ir sielininkais, kurie dirbo ant Nemunu plukdomų sielių – troptų. Juos taip ir vadino – troptiniai. Vėliau kaime veikė nemažos darbų apimties lentpjūvė, kurią po kurio laiko uždarė. Į šį savitą kaimą atveda tik vienas kelias.

Prie vienintelio įvažiavimo į kaimą visus pasitinka ant kalvelės pušų pavėsyje stovintis kryžius su Švč. Mergelės Marijos koplytėle. Kaime yra kapinaitės, kuriose kaimo senbuvis Motiejus savo iniciatyva pastatė kryžių.