PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO DRAUGIJOS GAVĖNIOS REKOLEKCIJOS

„Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4, 4).

Vasario 29 – kovo 1d. Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniame centre vyko PJMD Gavėnios rekolekcijos. Jų vadovas – kun. Giedrius Bakūnas MIC. Kunigui talkino ses. Viktorija Plečkaitytė MVS ir ses. Onutė Petraškaitė MVS. Rekolekcijose dalyvavome ir keletas mūsų parapijos matulaitiečių.

Pirmąją rekolekcijų dieną keturias konferencijas vedė kun. G. Bakūnas MIC. Tai buvo ypatinga kelionė su Dievo Žodžiu – apie jį, jame, manyje, su manimi, Dieve, su Dievu, su palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu…

Pabandžiau kartu išgyventi ir užrašyti konferencijose išsakytas kunigo mintis.

Priminęs, jog Dievo Žodis ir šiandien yra gyvas ir veiksmingas, kunigas perskaitė  popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo laiško motu proprio forma APERUIT ILLIS dėl Dievo Žodžio sekmadienio įvedimo, ištrauką. „Gilus ryšys sieja Šventąjį Raštą ir tikinčiųjų tikėjimą. Kadangi tikėjimas gimsta iš klausymo, o klausymas – iš Kristaus žodžio skelbimo (plg. Rom 10, 17), tikintieji kviečiami suvokti, kaip neatidėliotina ir svarbu klausytis Viešpaties žodžio tiek liturginiame vyksme, tiek meldžiantis ar asmeniškai jį apmąstant.“

Reikia ne tik atidžiai klausytis mums kalbančio Dievo, bet stengtis ir tuo gyventi. Nesvarbu kaip Dievo Žodis buvo paskelbtas. Jeigu pamiršome, nebijokime prisiminti, eikime, ieškokime, tam turime „Magnificat“, Marijos radiją, internetą…, jis turi būti kasdienis maistas tikinčiam žmogui. Jis padaro nuostabių dalykų kiekvieną dieną, tik reikia jo klausytis, įdėti į savo širdį, panešioti. Reikia turėti kantrumo, nes Dievas yra kantrus. Dievas, kuris gimė, auga, gyvena, miršta ir prisikelia, ir gyvena mūsų gyvenime. Nereikia žiūrėti, ką jis veikia kitų gyvenime. Reikia žiūrėti, koks jis svarbus ir ką veikia mano gyvenime. Mes, jo mokiniai, mokomės, tobulinamės, ir tada galime jį nešti kitiems. Pal. J. Matulaitis taip pat to mokė: „Evangelijos skelbėjas nebus pasaulio šviesa, nebus dvasiška jėga patraukiančia prie Kristaus, vedančia į kovą dėl Bažnyčios, stumiančia žmones į darbą, jei jo širdyje nedegs uolumo ugnis, neklestės dorybės, nebus šventumo.“

Koks svarbus Dievo Žodis mano gyvenime?! Jis yra mano kelias. „Tavo žodis žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (Ps 119, 105).

„Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota (Jn 15, 7).“

Kas yra pasilikti Dieve? Jei Evangelijos žodžiai pasiliks mumyse, tada gausime ko prašysime. Aš įtikėjau, kad tai yra Dievo Žodis ir kad jis gali keisti mano gyvenimą iš naujo. Reikalinga kantrybė. Su tikėjimu ir pasitikėjimu gimdo manyje maldą. Dievas mane išklauso ir pasako tai, ko reikia. Tas priimtas Žodis gali padaryti ir tai, kas man nepatinka, ko aš nenoriu. Ar tai yra gerai? Turiu nugalėti baimę, nes Dievas nori įeiti ir padaryti tai, kas man geriausia, maloniausia. Kasdien esame kviečiami pasirinkti maldos būdą. Nepripraskime tik ją atkalbėti. Kartais malda tampa kančia, gal net nustojame melstis. Apie tai rašė ir pal. J. Matulaitis. „Ačiū Tau, Viešpatie, už tai, ką suteikei man ypatingus meilės jausmus prie Švč. Panelės Nekalto Prasidėjimo. Seniau sunkiai man ta malda ėjosi. Dabar gi kaip saldu prie Jos kojų pripuolus melstis ir maldoje skendėti. Siela tarsi alpsta saldžių saldžiausių jausmų pagauta, o kūną stebėtini, nepermanomi, neišreiškiami šiurpuliai perėmę laiko.“ Palaimintasis taip pat vertino ir trumpas maldas: „Jėzau, pasitikiu tavimi.“ „Jėzau, pasigailėk, Marija, užtark.“ „Dieve, palaimink.“

Dievas neduoda mums prievolės, jis nori, kad mes pasiliktume iš meilės jam.  „Šaukis manęs, tau atsiliepsiu! Pasakysiu tau nuostabių dalykų, paslapčių, kurių nežinojai“

(Jer 33, 3).“ Mes turime džiaugtis, kad galime kalbėtis su Dievu maldoje.

Reikia stengtis taip pasirinkti maldas, kiek tu gali, ir melstis širdimi.

„Dieve, ačiū Tau“.

„Tas žodis yra tau labai arti, – jis yra tavo lūpose ir tavo širdyje, kad vykdytumei“ (Įst 30, 14).

„Tas Žodis tapo kūnu

ir gyveno tarp mūsų;

mes regėjome jo šlovę –

šlovę Tėvo viengimio Sūnaus,

pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14).

Kokiu būdu Dievo Žodis gali tapti kūnu ir gyventi mūsų gyvenime? Nuobodus buvimas gali išplėšti maldą. Neduokime, kad Dievo Žodį išrautų iš mūsų gyvenimo. Tobulesni mūsų darbai dėl Dievo ir Bažnyčios gimsta iš buvimo su Dievo Žodžiu ir malda. Dievas visada eina su žmogumi, todėl turime ne tik klausytis jo Žodžio, bet ir juo gyventi, ir leisti jam eiti priekyje. To mokė ir pal. Jurgis: „Mokėkime tik stovėti, vaikščioti Dievo akivaizdoje, būkime tik visada pasirengę pildyti, kas Dievui labiau patiktų, o mūs siela skendės maldoje.“

„Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks“ (Pat 16, 3).

„Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti“ (Ef 2, 10).

Mano liudijimas turi teikti džiaugsmą kitam, nes pats jau esu tai išgyvenęs, patyręs. Dievo Žodis turi padėti blogį nugalėti gerumu.

Turime užduoti sau klausimus:

Ar dar tikiu Dievo Žodžiu, ar juo pats gyvenu? Ar tai Dievas man kalba? Ar aš tikiu, kad tie palaiminti ir šventieji galėjo per Dievo malonę daryti tuos įstabius dalykus? Kas man šiandien trukdo Dievo Žodžio klausytis, jį nešioti, liudyti? Ar tikiu, kad Dievo Žodis yra maistas, kuris  mane sotina, judina, ir stumia į priekį?

Alvyra Grėbliūnienė